✔ Tarptautiniame susitikime Vasario 16-osios gimnazijoje (Hiutenfeldas, Vokietija)

Knygą pristatė pradinių klasių mokytoja ir edukatorė Daiva Jodkauskienė. Čia knyga „Mergaitė ir kristalas“ tapo pagrindu kūrybinėms diskusijoms apie pasakų panaudojimo galimybes. Dalyviai turėjo progą gyvai susipažinti su knygos idėjomis, o kristalai nukeliavo pas naujus šeimininkus.

✔ Vilniaus knygų mugėje 2025 – Vaikų ir jaunimo literatūros salėje

„Mergaitė ir kristalas“ buvo pristatyta prestižinėje knygų mugėje, vaikų literatūrai skirtoje erdvėje, pritraukiančioje tūkstančius šeimų iš visos Lietuvos. Tai buvo puiki proga susitikti su skaitytojais ir pasidalinti knygos istorija bei jos pagrindine idėja.

✔ Organizacijos „Mamos²“ emocinės sveikatos renginyje Šiauliuose (2025 m. balandžio 13 d.)

Knyga buvo išrinkta kaip prasminga dovana už indėlį kuriant bendruomenės emocinį saugumą ir palaikant mamų bei vaikų gerovę.

✔ Nuolat vykstančiuose virtualiuose knygos pristatymuose mokyklų klasėms visoje Lietuvoje

Vaikai įvairiuose Lietuvos miestuose reguliariai susipažįsta su knyga ir atranda kristalų pasaulį bei emocinės išminties lobius.

Jei norisi pajusti knygos nuotaiką prieš užsakant – žemiau rasite trumpą ištrauką iš antrosios dalies.

IŠTRAUKA

Po pamokų Lėja lėtai ėjo iš mokyklos ir vedina įpročio užsuko pas Vienį. Jau ruošėsi pasakoti jam kaip visada ką nors iš savo dienos nuotykių, tik staiga tarsi užsikirto. Apsidairė. Pasitikrino žvilgsniu, ar tikrai atėjo į savo namų pusę – gal ką supainiojo ir pasiklydo.

Jos namas stovi, kaimyno Jablonskio namas stovi, o kristalo – NĖRA.

– Kaip tai nėra?

– Na taip, kristalo nėra! Kur kristalas? – Lėja jau šaukte šaukė kaimynui Jablonskiui, įbėgusi į jo namus, nenusiavusi batų, nepasisveikinusi ir nieko nepaaiškinusi.

Kaimynas ir mergaitė skubiai išėjo į kiemą. Apžiūrėjo žolę.

Žemėje žiojėjo didelė tamsi skylė. Vieta, kur žolė visiškai neaugo, nes ten visada stovėjo kristalas. Dabar jo nebuvo. Tik juodavo kiaurymė ir viskas. Niekas aplinkui nepasikeitė. Na, dar keli vabalai bėginėjo rudoje, šviežiai atidengtoje žemėje.

– Kur dingo kristalas!? – Lėja, pasilenkusi prie žemės be žolės, rėkte rėkė vabalams.

– Kodėl rėki? – staiga išgirdo Mato balsą.

– Rėkiu, nes noriu rėkti, – atšovė Lėja. – Esu labai susijaudinusi ir man taip lengviau. Noriu rėkti, nes nebežinau, ką dabar daryti.

– Suprantu, nežinomybė labai gąsdina, – kaip visada moksliškai, o gal filosofiškai, atsakė Matas.

– Beje, iš kur tu čia atsiradai? Matei, kur dingo kristalas? – dabar jau klausimais berniuką apibėrė mergaitė.

– Aš, kaip ir tu, po pamokų turiu laisvo laiko ir nusprendžiau ateiti pabendrauti su Vieniu. Kadangi tu žiūrėjai į žemėje esančią skylę ir garsiai rėkei, net nematei ir negirdėjai, kaip aš priėjau.

– Puiku, tai kur kristalas?

– Hm... – Matas pradėjo labai atidžiai, pasilenkęs apžiūrinėti žolę. – Kristalas sveria apie 200 kilogramų. Niekas jo šiaip sau nepakels ir neišsineš. Reiktų keltuvo. O keltuvo pėdsakų žolėje nėra. Manau, reiktų susirašyti visas hipotezes, kaip kristalas galėjo tiesiog pradingti be jokių jo išvežimo pėdsakų.

– Hipotezes? Aš nežinau tų hipotezių, iš viso nežinau, ką tai reiškia… Kodėl tu negalvoji, kur dingo kristalas, bet vietoj to kažkokius keistus žodžius ruošiesi susirašyti?

– Hipotezė yra spėjimas, – rimtai atsakė Matas. – Toks tarsi tiltas tarp to, ką žinome, ir to, ko dar nežinome. Kai pasaulyje nutinka kažkas nepaaiškinamo, žmonės kelia hipotezes – spėja, kaip tai galėjo įvykti.

– Aaa… tai tiesiog spėjimas? – nekantriai paklausė Lėja.

– Ne bet koks, – šyptelėjo Matas. – Protingas spėjimas.

– Na, tada mano hipotezė tokia – kristalas pats išėjo! – sušuko Lėja ir plačiai mostelėjo rankomis. – Gal pavargo stovėti vienoje vietoje.

– Įdomi hipotezė, – linktelėjo Matas. – Gal net labai gera. Juk jei jis tikrai gyvas, kodėl negalėtų tiesiog iškeliauti, kai užsinori?

– Taip! Ir panorėjęs grįžti atgal, – nudžiugo Lėja.

– Einu paskambinsiu į policiją, reikia pranešti apie dingimą, tai juk vertingas kristalas, buvo net apdraustas, – visiškai ramus ir nei kiek nesijaudinantis, netgi pilnomis šiltos meilės akimis pasakė kaimynas Jablonskis ir nuėjo savo namo link.